jausmė

jausmė̃ sf. (4) 1. žr. jausmas 1: Koki bėr viduo[je] jausmė̃ Šts. Gyvoji jausmė nepriguli tiktai prašviestomsioms tautoms A1884,249. Jausmė̃ smokso aprimus A.Baran. 2. žymė, pajautimas: Į tiek laukų tą dešimtmargį – nėr jausmė̃s, ar jis yr, ar jo nėr Slv.